Šiandien turbūt kiekvienas(-a), net ir mažai besidomintis ekonomika, šiuolaikinėmis technologijomis ir finansų rinkos tendencijomis yra girdėjęs apie „BitCoin“ – elektroninę valiutą. Dar kitaip – kriptovaliutą (angl. crypto currency), nes tai tiesiog yra kriptografiškai užšifruoti duomenys, pavirstantys į piniginę išraišką (taigi – virtualią šifruotą valiutą), kuri vis labiau populiarėja kaip atsiskaitymo priemonė visame pasaulyje. Tikėtina, kad ateityje nemažai kriptovaliutų bus lyderiaujančios elektroninių atsiskaitymų priemonės tiek virtualiame versle, tiek elektroninėje prekyboje, tiek galbūt ir realiuose fiziniuose atsiskaitymuose. Tai yra trumpa lyderiaujančios kriptovaliutos „BitCoin“ apžvalga, kurią perskaitysite per 20-30 minučių ir susipažinsite su jos pritaikomumu, pagrindais, pagrindiniais veiksniais ir istorija.

Apžvalga pateikiama nepagražintai, tačiau neslepiant nepasitenkinimo šiuolaikinės bankais paremta monetarinė sistema, trūkumais (jų nedetalizuojant tam, kad nebūtų per daug radikalu ar panašu į socializmą, komunizmą) ir, žinoma, nepasitenkinimo bankų dominavimu (kam pritaria daugelis), taipogi ir pačia rinkų reguliavimo tradicija, na bet kartu ir per daug nekreipiant dėmesio į daugybę veiksnių ir detalių, ypač techninių, kurių aprašyti vienoje vietoje ne tik netikslinga, bet ir be galo sudėtinga. Daugiau informacijos galite rasti viešai prieinamuose šaltiniuose – tekstu, grafikais ir vaizdo medžiaga, tiesiog atminkite – svarbiausia ieškant informacijos internete visada neprarasti kritinio požiūrio ir netikėti viskuo, kas skelbiama, nes aklai pasitikėti būtų naivu, kadangi yra suformuota itin daug neigiamos nuomonės apie kriptovaliutas, jų technologijas, naudotojus ir naudojimą, tačiau paneigti kriptovaliutų svarbos darant įtaką šiuolaikinėms finansų technologijoms nėra prasmės – patys skaičiai kalba už save. „BitCoin“ (sutrumpintai BTC) yra tik viena iš daugiau nei tūkstančio egzistuojančių kriptovaliutos rūšių, tačiau pirmoji taip sparčiai užaugusi nuo vos kelių JAV dolerio centų iki šiuo metu daugiau kaip trijų su puse tūkstančių JAV dolerių skaičiuojant už kriptovaliutos vienetą, taigi pabrangusi daugiau nei 60,000% (šešiasdešimt tūkstančių procentų) nuo jos atsiradimo 2010-ųjų metų pradžioje (patikslinimui paminėtina, kad BTC atsirado dar 2009-aisiais metais, o pačios kriptovaliutos jau buvo numatytos ir gerokai anksčiau). Šios, būtent BTC kriptovaliutos kapitalizacija (bendras kiekis išreikštas JAV doleriais pagal dabartini kriptovaliutos ir JAV dolerio santykį) sudaro dešimtis milijardų dolerių (maždaug tiek, kiek 2013-ųjų metų viduryje biržoje buvo vertas „Facebook“ savo akcijomis ir vien 2017-aisiais metais BTC kapitalizacija augo nuo $15B iki $80B, dabar apytiksliai sudaranti $60B – šešiasdešimt milijardų dolerių). Tačiau tai nereiškia, kad kapitalizacijos dydis yra griežtai toks ar pastovus, nes kaip ir bet kokioje rinkoje jis gali svyruoti. Šios, kaip ir bet kurios kitos kriptovaliutos kiekis kas dieną vis auga jos kūrėjų nustatytomis taisyklėmis, o tiksliau – pagal griežtai, itin saugiai ir unikaliai suprogramuotą matematinį šifravimo algoritmą, viešai skelbiantį duomenis apie pačios kriptovaliutos visumos dydį, bet išlaikant visiškai slaptais jos turėtojus – vartotojus, paprasčiau tiesiog piniginių savininkus. Kodėl tai yra saugi valiuta – atskira, labai techniška tema, kuria būtų galima diskutuoti bei ginčytis (tol, kol diskusija neatsiremia į matematiką), bet esmė yra paprasta – tai matematinės konstantos, pavyzdžiui lygiai taip kaip 2x2=4, taip ir BTC turi nekintantį, galutinį dydį pagal griežtas formules.

Viskas gali skambėti gana sudėtingai ir nesuprantamai paprastam žmogui, tačiau visų (sąlyginai nuo tada, kai jos yra įvertinamos autoritetingų informatikų) kriptovaliutų esmė yra labai paprasta – bet kuri kriptovaliuta yra anoniminė atsiskaitymo priemonė, paremta P2P (angl. peer-to-peer) principu, veikianti labai panašiai, kaip pavyzdžiui veikia „Torrent“ bylų dalinimasis ir plitimas, tik skirtumas tas, kad „Torrent“ bylos nėra ypatingai šifruotos ir dėl to jas gali turėti bet kas, o kriptovaliutos yra šifruotos, netgi nustatyto galutinio dydžio ir vienetų (ar vieneto ir jo smulkesnių dalių) savininkas yra tik tas, kas turi užšifruotą unikalų raktą nuo tam tikro kriptovaliutos kiekio, t.y. savo piniginės, nors tuo pačiu visa kriptovaliutos kiekio duomenų bazė yra visiškai vieša, kurios autentiškumą tikrina milijonai kompiuterių visame pasaulyje ir dėl to kriptovaliuta (tiksliau daugelis iš jų, jei tik nėra jokios programinės įrangos kodo klaidos ar saugumo spragos, įveltos nuo pat pačio kriptovaliutos algoritmo sukūrimo pradžios) yra nepadirbama – jos paprasčiausiai neįmanoma nei suklastoti, nei pagaminti daugiau, nei nustatyta.

Kriptovaliutos vieneto dalys skirstosi į smulkesnes dalis, kaip ir bet kuri valiuta skirstosi į centus, na pavyzdžiui vienas BTC turi tūkstantį mBTC ir gali būti padalintas į lygias dalis, tad Jums nėra būtina turėti lygiai vieną, du, tris valiutos vienetus, tad juos galite turėti ir gana smulkiomis dalelėmis.

Kriptovaliutą nuolat gamina milijonai kompiuterių visame pasaulyje pagal visiems kompiuteriams prieinamą, taigi viešą algoritmą, kur pats gaminimo procesas vadinamas paprasčiausiai iškasinėjimu (angl. „mining“, panašiai taip, kaip kasamas auksas) tam tikros programinės įrangos ir kompiuterinės technikos pagalba, bet pats bendras (galutinis) kriptovaliutos kiekis žinomas iš anksto ir per vieną sekundę galima bendrai pagaminti tik algoritmo nustatytą valiutos vienetų kiekį. Kriptovaliutą gali gaminti bet kuris kompiuteris, įsidiegęs programinę įrangą ir turintis laisvų resursų (procesoriaus dažnio, atliekančio matematinius skaičiavimus), o visi kiti tame pačiame procese dalyvaujantys kompiuteriai tarpusavyje sinchronizuoja duomenis ir tikrina, ar kriptovaliuta, gaminama kiekvieno kompiuterio atskirai yra iškasama sąžiningai, t.y. pagal algoritmo nustatytas taisykles ir ar visi kasime dalyvaujantys iškasė ją vienodai.

Pačiam iškasimo tikslui yra fiziškai statomi įvairaus dydžio kompiuterinės technikos klasteriai (dar kitaip vadinami aviliais, fermomis, kasyklomis ir pan.), kuomet visa įranga sujungiama į vieną vietinį tinklą ir kartu bando iškasti kuo daugiau kriptovaliutos kiekio. Kasimui reikalingos sąnaudos yra iš esmės automatizuota technika, naudojanti elektros energiją, tuo tarpu padalinant kasimo procesus visiems kasėjams po lygiai pagal atitinkamą iškasamo kriptovaliutos kiekio proporciją. Taigi kuo didesni yra kompiuteriniai kasėjų resursai, tuo daugiau jų savininkas iškasa valiutos, bet ne daugiau, nei yra nustatyta pirminio algoritmo. Tam tikslui nusipirkę ar išsinuomavę specialiai kasimui sukurtos ar pritaikytos kompiuterinės technikos kiekį (taipogi turint nenutraukiamus kuo pigesnės elektros resursus bei šiam procesui pritaikytas patalpas, aušinimo sistemas ir žmogiškuosius išteklius – sistemas prižiūrinčius informatikus) bet kas gali kasti šiuos virtualius kriptovaliutos vienetus (ar smulkesnes jų dalis), kurie automatiškai yra užšifruojami savininko piniginėje pagal unikalų, tik pačiam savininkui priskirtą šifravimo raktą. Daugiau apie šiuos procesus aprašysime ateityje, tačiau šį principą galite nesunkiai perprasti net ir neturėdami didelių įgūdžių ir ypatingų informatikos žinių, susiradę Jums priimtina kalba pateikiamą medžiagą viešuose šaltiniuose, tokiuose kaip YouTube.

„BitCoin“ kriptovaliutą kaip atvirojo kodo programinę įrangą (angl. open-source software) sukūrė programuotojų grupė, pasivadinusi slapyvardžiu „Satoshi Nakamoto“ ir nors niekas tiksliai neprisiima garbės už šį informatikos šakos – kriptografijos – išradimą dėl galimo oficialių institucijų, ypač Jungtinių Amerikos Valstijų persekiojimo, tačiau yra manoma, kad prie šios kriptovaliutos kūrimo prisidėjo nemažai ypač gabių informatikos inžinierių iš Europos ir Jungtinių valstijų, taipogi tikėtina ir pačios Japonijos, ką ir sufleruoja (o galbūt atvirkščiai – klaidina) šis programišių grupės pavadinimas. Be abejonės, šio išradimo autorystės artimiausiu metu greičiausiai niekas neprisiims, kad ir kaip tai būtų šlovinga, nes kriptovaliuta oficialių JAV (ir daugelio kitų šalių, dalyvaujančių bankinių korporacijų veikloje, nors ši tendencija pamažu išnyksta ir galutinai išnyks išvis tarp ekonomiškai stipriausųjų valstybių) institucijų yra laikoma padėjusi įvykdyti daugybę nelegalių veiksmų tiek internete, tiek realiame pasaulyje ir, pasak JAV teisėsaugos, jos kūrėjams, sąžininga ir pagrįsta tai ar ne, grėstų ne tik viso turto konfiskacija, bet ir tikriausiai šimtai metų belangės. Visgi dabar jau tai mažai beturi reikšmės, kadangi vis daugiau žmonių, kaip ir oficialių institucijų įvairiose šalyse supranta, kad kriptovaliuta, kaip ir dažnas išradimas, gali būti blogu ar geru įrankiu tik priklausomai nuo ją naudojančių asmenų ketinimų lygiai taip, kaip ir tradiciniai pinigai gali būti panaudojami tiek geriems, tiek piktavališkiems tikslams.

Kas lemia kriptovaliutų augimo baimę, arba kas skatina augti

Kuo gi kriptovaliuta (nebūtinai BTC, o bet kuri kriptovaliuta) tokia ypatinga ir kas lemia jos populiarumą? Veiksnių yra labai daug, kaip ir nuomonių, tačiau jau dabar vis daugiau autoritetingų ekonomistų, apžvalgininkų, mokslinikų, verslininkų ir investutojų pripažįsta, kad kriptovaliutos – tai ateitis, kuri, nori pasauliniai galios centrai to ar ne, turės didžiulę (o tikriausiai ir didžiausią šiuolaikinėje istorijoje) įtaką pasaulinėms finansų rinkoms, bankams, atsiskaitymo technologijoms, mūsų pirkimo įpročiams, taigi ir kasdieniams procesams, pvz. važiavimu transportu, apsipirkimu, atsiskaitymu tarpusavyje tarp žmonių ir / ar kompanijų, skolinimusi ir taip toliau.

Kodėl ši kriptovaliuta, kaip ir bet kuri kita pirmiausia, kaip tvirtina oficialios JAV ir kitų šalių institucijos, yra blogis? Nežinia, jei taip pasukame klausimą, bet galima į tai atsakyti tą patį klausimą keliant kiek kitaip – ko gi taip bijoma kriptovaliutose ir kartu paradoksaliai kas lėmė jų populiarumą? Tam įvertinti yra net kelios priežastys (galbūt ir keliolika ar keliasdešimt, jei labai smulkintis į filosofinius pasvarstymus), nors vienareikšmiškai atsakyti būtų gana sunku ar net neįmanoma dėl to paties anonimiškumo faktoriaus. Kriptovaliutos vengime ir nepripažįstamume kaip visuotinių atsiskaitymo priemonių standarto yra ir logikos, ir svarių priežasčių, bet iš kitos pusės – nėra, nes vis daugiau žmonių, kompanijų, valstybių supranta, kad joks bankas savo klientams gero nelinki, o tik siekia uždirbti bet kokiu atveju (ypač kliento nesekmės atveju), dažnai apsunkinant paprasto žmogaus gyvenimą ir paverčiant jį šiuolaikiniu vergu, net nededant šio išsireiškimo į kabutes, o tuo tarpu kriptovaliutų jokios institucijos nekontroliuoja, išskyrus pačius jų naudotojus tiek, kiek leidžia pats kriptovaliutos algoritmas. Esminis kriptovaliutos principas – ji yra vieša, t.y. nuo nieko neslepiama jos iškasimo formulė, bet tuo pačiu kiekvienas kriptovaliutos piniginės savininkas yra anonimas. Tame nėra nieko mistiško, paslėpto, absurdiško, tik paprasčiausias mokslas. Ar pagrįstos baimės priežastys – spręskite patys, nes tai gali smarkiai nesutapti su tuo, ką iki šiol žinote (tiksliau – manote, kad žinote) apie pasaulio finansus, bankus, instrumentus, pinigus ir valdžią, nes tai yra ir vertybių, ir logikos, ir išsilavinimo klausimai, tačiau nebūtinai turite tam pritarti.

Pirmoji priežastis – dauguma kriptovaliutų nėra niekaip reguliuojamos nei pasaulio banko, nei tarptautinių ir valstybinių finansų priežiūros institucijų, nei dar kokių oficialių organizacijų, taigi ir niekaip neprižiūrima bei nekontroliuojama (paprasčiau tariant – decentralizuota ir dėl to nepripažįstama kaip legali valiuta), kadangi kriptovaliuta neturi (bent jau dauguma jos rūšių) realios piniginės išraiškos, kas yra banknotų ar monetų atitikmuo – tokio tiesiog, dažniausiai, nėra, nes kriptovaliuta yra paprasčiausia šifruota informacija (kaip ir pinigai Jūsų banko sąskaitoje grynųjų pavidalu, sunku nesutikti, neegzistuoja jokia kita išraiška, kaip tik skaičiais virtualiose sąskaitose). Pastarąjame sakinyje buvo net keletas paradoksų, bet jie visi teisingi ir tą pripažįsta bet koks kompetetingas ekonomikos, matematikos ar filosofijos universitetinį išsilavinimą turintis asmuo. Dar įdomiau, kad šie paradoksai vis dar egzistuoja ir iki kriptovaliutų atsiradimo jiems nebuvo jokio alternatyvaus išradimo. Galiausiai, juos skatina egzistuoti tiek bankai, tiek vyriausybės, nes pasaulio finansų rinkų, ekonomistų ir korporacijų „elitas“ būtent tokių paradoksų išnykimo labiausiai ir nenorėtų vardan to, kad kuo ilgiau galėtų valdyti globalią visuomenę taip, kaip jiems atrodo tinkama pagal aukščiausias hipokritiškumo tradicijas. Visgi kriptovaliutą, jų nelaimei, galima iškeisti į mums įprastus pinigus ir tai yra tiesiog kažkieno kažkada įvestus standartus sulaužęs įrankis mainams, tikėtina žymiai sąžiningesnis ir ateities kartoms priimtinesnis. Nors galima ginčytis ar tai, kad kriptovaliuta, kaip įrankis veikia (dar vis, vis dar, visada – dėka interneto, matematikos ir informatikos genijų) pagal pasaulio vyriausybių niekaip neapibrėžiamą ir jiems nepavaldžią tvarką, visgi tai leidžia (ar atvirkščiai neleidžia) tradiciniams bankams jos nepanaudoti (ar atvirkščiai – bankams nesuteikia galimybės neleisti vartotojams panaudoti ar apriboti bet kokį kriptovaliutos naudojimą), kadangi tai nėra nei oficialus, patentuotas ir licenzijuotas išradimas, nei oficiali atsiskaitymo priemonė, nei išvis lengvai susekamas dalykas, bankams juo (ne)manipuliuojant finansų rinkose.

Nors mums įprasta suvokti, kad tradiciniai bankai ir pinigai yra sukurti su tikslu tarnauti žmonėms kaip įrankis vien vardan žmonių, valstybių ir visuomenės gerovės, tikslios kapitalo dalies išraiškos kiekvienam individui ar organizacijai atskirai išreikšti „pagal nuopelnus ar sugebėjimus“, realiai taip nėra (neaiškinsime kodėl, nes tai irgi filosofinis teiginys, su kuriuo nebūtinai turite sutikti) ir būtent tokiam tikslui įgyvendinti (kurio niekada nesugebės įgyvendinti įprastos valiutos dėl žmonių savanaudiškumo) vis daugiau žmonių bus labiau linkę kapitalą valdyti (uždirbti, kaupti, skolinti, investuoti, atsiskaitinėti, priimti, etc.) alternatyviu metodu – kriptovaliutomis. Kadangi kriptovaliuta yra anoniminė ir šifruota, šis faktorius suteikia kriptovaliutos naudotojams nesibaiminti dėl galimo valiutos, jos tranzakcijų sustabdymo, įšaldymo, konfiskavimo, sunaikinimo, fizinės vagystės (iš dalies, nes virtualios vagystės dėl žmogiškojo faktoriaus yra įmanomos), nusavinimo ir visų kitų kriptovaliutos naudojimo užkardymo ar atėmimo iš kriptovaliutos naudotojo būdų, bet tuo pačiu yra pats didžiausias pasaulio bankininkų ir korporacijų savininkų košmaras, nes tik patys žmonės sprendžia, ką su ja daryti, ką įsigyti, kur pernešti ar investuoti kapitalą, mokėti mokesčius ir komisiniur ar ne ir pan. Kaip žinia, nereguliuojamas ir nekontroliuojamas kapitalo judėjimas gali būti neapmokestinamas, o kai kartu jis yra ir anoniminis, tuomet lyg ir niekas nebeatsako už jį. Nėra atsakomybės – nėra savininko, o tai jau visiškai nepatinka pasaulio „elitui“, kur žodis „nepatinka“ yra švelnus.

Kaip jau minėta, bet kuris įrankis gali tarnauti tiek gėriui, tiek blogiui, tad neišimtis ir kriptovaliutos, tik su kriptovaliutomis, deja, vyriausybėms niekaip nepavyks „susitvarkyti“ tol, kol jos to nepripažins kaip legitimaus instrumento ir žmonių teisės, lygiai taip, kaip pavyzdžiui ir ginklai gali tarnauti tiek apsisaugojimui, tiek puolimui. Skirtumas tas, kad kriptovaliutos realybėje nematote, o ginklus – matote, fiziškai jie egzistuoja ir netgi veikia (nors, savotiška prasme galite matyti ir kriptovaliutas, tik ne kaip grynųjų pinigų pavidalą, bet pavyzdžiui naudodami kriptovaliutų saugojimo įrankius, fizines atsiskaitymo mikroschemas, raktus, korteles ir pan.). Tęsiant palyginimą, jei naudosites ginklais išmintingai ir vardan kilnaus tikslo, jie tarnaus vardan gėrio, lygiai taip yra ir su kriptovaliutomis. Taip būtų galima leistis į begalines diskusijas, tačiau esminė priežastis, neįtinkanti įprastąjai, tradicinei finansų rinkai – kriptovaliutų anonimiškumas. Teisinio reglamento oficialiai neegzistuojančiam išradimui vis dar nėra daugelyje valstybių, o jei ir yra ar kai bus – nebūtinai jis veiksmingas, tačiau kad ir koks jis bebus – palankus kriptovaliutoms ar ne, kriptovaliutos nei egzistavimo, nei naudojimo jis niekaip nesustabdys, nes tai tiesiog yra neįmanoma. Žinoma, gali būti, kad kriptovaliutos itin pasitarnaus tokioms vyriausybėms kaip Rusijos, nors žinant Kinijos pavyzdį ir šių dviejų valstybių santvarkas galima tuo abejoti. Jei bus sukurti palankūs įstatymai, tai tik vakarų valstybių vyriausybėms suvokus, kad tai yra prigimtinė žmogaus teisė ir laisvė – elgtis su savo kapitalu taip, kaip žmogui atrodo tinkama, ką itin liberalios šalys dažnai ir deklaruoja, tačiau realiai vykdo tik ofšorinės „tax haven“ valstybės ir tai iš dalies.

Iš to kyla antroji priežastis, kodėl kriptovaliutų naudojimas daugelio oficialių institucijų laikomas blogiu – pačių virtualių monetų, kaip atsiskaitymo priemonės atsiradimas sugriovė iki šiol žmonijai primestą įprastų atsiskaitymo priemonių, t.y. oficialių valstybinių valiutų naudojimo praktiką ir supratimą apie jas, o kartu ir lėmė staigų pirmosios kriptovaliutos „BitCoin“ išpopuliarėjimą – ją naudoti pradėjo įvairiausi nusikaltėliai (kas ir nulėmė žaibišką „BitCoin“ kurso augimą į rekordines aukštumas), pirmiausiai tamsiojo interneto tinklo (angl. DarkNet) elektroninėje parduotuvėje – jos pirmoje versijoje (dabar jau nebeegzistuojančioje), žinomoje „SilkRoad“ (liet. šilko kelias) pavadinimu, kuri buvo skirta anoniminiams nelegalių medžiagų, daiktų ir paslaugų pirkimams ir pardavimams. Apie šiuolaikinį šilko kelią galima būtų vystyti atskirą temą, tačiau šiek tiek suprasite panaršę YouTube, nes „SilkRoad“ pirmosios versijos kūrėjas dėl apmaudžios, naivios jo paties klaidos buvo susektas ir uždarytas ilgiems metams kalėjime, nors, kasdien vis didėja tikimybė, kad ateityje jis jei ir nebus paleistas iš griežčiausio JAV kalėjimo anksčiau laiko, tačiau bent jau tikrai ateities kartų bus pripažintas vienu iš šiuolaikinių revoliucionierių, genijų ir idealistų, iškovojusio (ar reikšmingai prisidėjusio šioje kovoje) žmonijai pradžią į vergovės pabaigą, kad ir kaip absurdiškai tai atrodo ir skamba iš dabartinės perspektyvos ar paprastiems žmonėms pačio „elito“ primesto supratimo. Pati „BitCoin“ kriptovaliuta irgi buvo sukurta tamsiąjame interneto tinkle, todėl tai tik leidžia oficialioms institucijoms sustiprinti savo argumentą dėl jos blogųjų tikslų ir panaudojimo būdų, tačiau kitaip, ko gero, ši valiuta net nebūtų galėjusi atsirasti. Nors ir pirmojo „SilkRoad“ autorius pasodintas, tačiau jau yra šimtai tokių parduotuvių ir oficialioms teisėsaugoms institucijoms niekaip nepavyks jų sukontroliuoti. Visgi šiuo straipsniu neskatiname naudoti kriptovaliutų neteisėtiems tikslams, prekėms ar paslaugoms – priešingai. Vargu ar nors vienas kompetetingas pasaulio filosofijos, socialinių ar kitų mokslų autoritetas sugebėtų paneigti kilnius kriptovaliutų kūrėjų tikslus, tačiau tai ne pirmas ir ne paskutinis atvejis kažką išradus, kai išradimas gali būti naudojamas dvejopai. Taip ir su kriptovaliutomis egzistuoja įvairių „blogiečių“, pvz. terorizmo, pinigų plovimo (manoma, kad tam tikrą dalį kriptovaliutos turi ir teroristų tinklai, ir tokiso valstybės, kaip Šiaurės Korėja, ir nusikaltėlių tinklai, tik neaišku, kiek, lygiai kaip yra ir su įprastais pinigais) ir kiti atvejai, kai kriptovaliutos panaudojamos nusikalstamai veiklai. Žinoma, tai nepatinka ir sąžiningiems kriptovaliutų naudotojams, todėl kažkoks bendras sutarimas (tarp kriptovaliutų naudotojų ir vyriausybių), kaip jos ateityje bus naudojamos vis tiek anksčiau ar vėliau turės atsirasti (ir jei ne globalus, tai dar geriau – skirtingas skirtingose valstybėse ar sąjungose), o ir pačios kriptovaliutos taps visiškai ar bent jau dalinai legaliomis (iš esmės tokios ir yra, nes jokia teorija dar nėra plačiai taikoma praktikoje remiantis tarptautine teise, išskyrus, žinoma, bazines ir pagrindines žmogaus teises ir laisves, kurios mums tą leidžia, kadangi kriptovaliutą žmogus vienaip ar kitaip uždirba ar įsigija už sąžiningai uždirbtus pinigus, o kapitalas du kartus apmokestinamas neturi būti, kaip ir kriptovaliuta teisiškai nėra valiuta). Visgi, kriptovaliutos vistiek išliks nekontroliuojamomis taip, kaip įprastai yra kontroliuojami pinigai ir jų judėjimas, o tai gasdina jei ne vyriausybes, tai didžiausius bankininkus, biržų maklerius – neabejotinai, bet kažin ar pagrįstai. Gera žinia ta, kad tai yra savotiška „kova su vėjo malūnais“.

Trečioji, kad ir kaip paranojiškai beskambėtų, kriptovaliutų „blogio“ priežastis, kurią skelbia visos tradicinės pasaulinės finansų priežiūros ir vykdymo institucijos yra ta, kad ji didina „visuomenėi pavojingų“ reiškinių ir asmenų plitimą, tiksliau – naujųjų milijonierių skaičių, o galbūt ir milijardierių skaičių, bei kartu ir verslų, kurie niekaip negalėtų atsirasti, jei dabartines finansų rinkos taisykles ir sąlygas diktuotų tradiciniai bankai, Wall Street'as ar kas jas bediktavo šimtus metų iki šiol. Laimei (tiksliau, mūsų laimei, „elito“ nelaimei) vis daugiau pasaulinių autoritetų, tokių kaip Bill'as Gates'as („Microsoft“ įkūrėjas) ir visų kitų, kurių net nevardinsime, nes tai begalinis sąrašas, suvokia ir viešai skelbia, kad kriptovaliutos yra tai, ko žmonijai ir reikėjo jau labai seniai, jei norime pasiekti proveržį visose srityse, o ypač naikinant skurdą, turtingųjų ir neturtingųjų atskirtį, ar bet kurias bėdas kylančias iš bankų savivalės, kaip ir korporacijų ar joms talkinančių vyriausybių gobšumo ir piktavališkumo, kad ir kaip marksistiškai tai skambėtų.

Ketvirtoji priežastis gali būti sunkiai suvokiama ir trikdanti mūsų protą bei įprastinį pasaulio suvokimą (angl. mindblowing). Nors skeptikai ir sako, kad tai nesamonė, bet ji paprasta – pirmosios trys priežastys, ko gero, negali kategoriškai būti laikomos blogiu, nes jos blogos ir kenkiančios tik iki šiol galiojusiai (visuomenei primestai) sistemai, o kartu ir jos viršūnėlei – bankams, vyriausybėms, sąžiningai su skurdesniais turtu nesidalinantiems oligarchams, bet žymiai mažiau kenkiančios paprastiems žmonėms, taigi paprastai tariant – leidžiančios pagrįstai abejoti, ar išvis kriptovaliutos iš esmės yra kažkas blogo, priklausomai nuo kiekvieno individo moralės ir vertybių skalės. Greičiau jau kriptovaliutas galime vadinti tam tikrus įtakingiausius pasaulio asmenis trikdančiomis ir sukeliančiomis (tik) jiems pagrįstą nesaugumo jausmą, savo esme „pastatančiomis“ kriptovaliutas (jei tai laikysime pinigais) į paprastų žmonių pusę kaip kovos su bankais įrankį, taigi ir pasitarnaujančias būtent vardan kilnių tikslų – žmonijos ateities. Paprastai tariant, pasigirsta vis daugiau autoritetingų žmonių, mokslininkų, filosofų ir įvairiausių realybę nepagražintai, sąžiningai, inovatoriškai ir kilniai suvokiančių žmonių nuomonių su svaria argumentacija, kad būtent ne kas kitas, o kriptovaliutos ir yra toji ilgai laukta naujoji pasaulio tvarka (angl. new world order), tarnausianti ne iki šiol pasaulį valdantiems turtingiesiems, bet pačiai žmonijai. Taigi vienareikšmiškai tvirtinti, kad kriptovaliutos yra blogis su laiku oficialiems klerkams ir jų šeimininkams – pasaulio „elitui“, tikėtina, bus vis sunkiau ir sunkiau, ir taipogi labai tikėtina, kad galiausiai bus nebeįmanoma išvis, nes lūžis vyksta jau dabar ir kelio atgal paprasčiausiai nebėra. Kartu ne už ilgo nutiks tai, ko „elitas“ labiausiai ir bijo – tokie kaip tradiciniai bankai ar net tradicinės valiutos galainiui išvis išnyks ar netgi, galų gale, pačios tradicinės valiutos, kaip ir bet koks virtualios piniginės išraiškos kapitalas priklausys žmonėms, o ne bankams, taipogi kartu ir išsipildys dažno idealisto svajonė – dalinimosi ekonomikos (angl. shared economy) principai taps absoliučia realybe, tuo pačiu ir daugybė neteisybės reiškinių, tokių kaip skurdas, nepriteklius, kovos ir karas dėl pinigų, resursų bus eliminuoti, kad ir kaip utopiškai tai skambėtų.

Kriptovaliutos yra ateitis ar visgi tik sprogsiantis „burbulas“

Nevienam skaitančiųjų pasirodė ir dar pasirodys, kad tai vėl kažkokios sąmokslo teorijos bei pačios kriptovaliutos yra tik priemonės nugalėti neegzistuojančius baubus (ir labai gerai, kad abejojate, nes kitaip ir nebus progreso, sakė vienas filosofų), tačiau greičiausiai yra atvirkščiai, ką ne už ilgo ir pamatysime, o dar tiksliau jau matome iš to, kaip sparčiai ir kokiais mąstais vystosi viskas, kas susiję su kriptovaliutų technologijomis. Pastaruosius septynerius metus, nuo pat „BitCoin“ kriptovaliutos atsiradimo pradžios, nemažai skeptikų, žurnalistų, pseudo-analitikų ir kitokio plauko ekspertų tvirtino maždaug tokią teoriją, kuri skelbė: „jokiu būdu neinvestuokite į kriptovaliutas, tai nesaugu, nepatikima, prarasite pinigus, nes pirmiausia arba bankai ir vyriausybės apribos šiuos Jūsų neegzistuojančius, virtualius, niekuo nepadengtus pinigus, arba naujieji „FinTech startups“ (liet. finansų technologijų startuoliai“) sudegins visus Jūsų investuotus pinigus, prieš tai juos pavogę, o tuomet ir sužlugs visas šis didelis burbulas“. Jų nelaimei ir didžiausiam košmarui, realybėje tas „burbulas“ (dar kartais lyginamas su finansinėmis piramidėmis, nors tam visiškai nėra nei pagrindo, nei loginio ryšio) sau užtikrintai auga ir ilgalaikėje perspektyvoje tik augs, savaime suprantama, su tam tikrais svyravimais. Tikriausiai vėlgi, ne vienam skaitančiam(-iai) mintyse kyla klausimas „kodėl ir kas čia išvis per pasakos?“ ir, žinoma, kuris (ir visi kiti panašūs klausimai) yra natūraliai kylantys žmonėms, kurie turi kritinį mąstymą ir jį nuolat lavina. Smulkiau tai galėsime apžvelgti ateityje, nes dar anksti daryti kategoriškus apibendrinimus ir vienareikšmiškas išvadas, tačiau prognozes, paremtas visa, dar net dešimtmečio netrunkančia kriptovaliutų istorija jau galime daryti, ir ne vien remdamiesi „BitCoin“ kriptovaliutos istorija, bet ir visų kriptovaliutos rūšių istorija (kurių skirtingų, kaip jau minėta, yra virš tūkstančio), nors ir labai trumpa, bet neįtikėtina ir daug žadančia, privertusia:

  • tradicinių finansų rinkų „elitą“ kraipyti galvas (būtent – finansų rinkos „elito“, t.y. bankininkų, ekonomistų ir korporacijų, bet tikrai ne finansinių technologijų elito, kuris šiuo metu formuojasi ir mes būsime jo dalimi);
  • itin gabius ir „vergauti“ nebenorinčius informatikus, programuotojus, inžinierius, ekonomistus, vadybininkus ir kitus specialistus jungtis į vadinamuosius „FinTech“ startuolius, t.y. kurti sprendimus kriptovaliutų pagrindu, tuo pačiu investuojant į savo ir visos žmonijos ateitį ne tik kapitalą, bet kartu ir genialiai išnaudojant patirtį, žinias bei gebėjimus (tokių vien Lietuvoje ar mūsų valstybės piliečių pagrindu sudarytų kompanijų jau yra dešimtys, šimtai jau dirba ta linkme, o bendra lietuviškų šaknų turinčių Fintech'ų vertė ir pritrauktos investicijos jau sudaro šimtus milijonų eurų pinigine išraiška, nors kriptovaliutų išraiška tą išvis sunku būtų apskaičiuoti), aukojant tiek laiką, tiek karjerą korporacijose, bet ne beprasmiškai, kartu pritraukiant itin dideles investuoticijas, investuotojus ir savo srities lyderius veikti vardan to, kuo tikima ir kas motyvuoja daryti proveržį;
  • akademinę bendruomenę atsibusti iš miego, įvairiausiose srityse (universitetai masiškai pradėjo daryti tiek tyrimus, tiek studijas, tiek skatinti kurti finansines technologijas vien iš pašaukimo ir atsidavimo mokslui bei žmonijos labui);
  • ir, visų nuostabai, kai kurių lyderiaujančių valstybių valdžiai, akademikams, agentūroms laiku priimti būtinus sprendimus (toli ieškoti nereikia, pvz. mūsų regione Estija nori lipti į šį traukinį išleisdama savo kriptovaliutą, nors tam ir nepritaria Europos Centrinis Bankas, o dar realiau vertinant pati Estija ekonomikos ir kitose srityse ir taip jau yra nuvažiavusi kelis kartus toliau nei Lietuva, nes per nepriklausomybės laikotarpį spėjo Lietuvą pralenkti dvigubai skaičiuojant pagal valstybės biudžeto dydžio ir gyventojų skačiaus santykį, pagal technologijų – nelabai ir suskaičiuotume, galiausiai išvis pagal korupcijos mažinimo lygį – patys suprantate, o piliečių kompiuterinis raštingumas ir el. paslaugų vartojimas kasdieniuose procesuose siekia daugiau nei 90%), kadangi Estijos valstybės vadovai dar turi noro dirbti paprastų savo piliečių ir viso pasaulio žmonių, o ne bankų, korporacijų ir oligarchų naudai, kaip ir Estijos žmonės vienareikšmiškai suvokia technologijų svarbą šalies vystymuisi ir konkuravimui tarp stipriausiųjų valstybių;

ir kiti reiškiniai.
Kaip rašo klasikai – išvadas pasidarykite patys.

Žymiausi „BitCoin“ kurso svyravimai

Pradžioje „BitCoin“ kainavo $0,06 – šešis dolerio centus, ar net kiek mažiau, bet tokia yra pirma viešai kelių skirtingų šaltinių stebėta ir pateikiama „BitCoin“ kriptovaliutos vieneto kaina, dar kitaip vadinama tiesiog kursu. Tai buvo maždaug 2010-ųjų metų vasarą (patikslinimui paminėtina, kad BTC atsirado dar 2009-aisiais metais ir kainavo $0,02 – du dolerio centus už vienetą, taigi visus aritmetinius šuolius nuo absoliučiai pradinės kainos galėtume dar trigubinti). Atėjus žiemai vienas BTC kainavo apie $0,22 – paaugo apytiksliai keturis kartus per mažiau nei pusmetį (arba vienuoliką kartu per kiek daugiau nei metus).

Praėjus apytiksliai metams nuo kurso stebėjimo pradžios, 2011-aisiais metais BTC vieneto kaina buvo pakilusi į tų laikų absoliutų rekordą – beveik $22,60 už vienetą, taigi, pirmieji naudotojai ar investuotojai jau galėjo stebėti fenomenalų reiškinį – pabrangimas net beveik 375%. Dar tais pačiais metais kursas vėl smarkiai krito, iki $3.00 ir pamažu augo, kol 2013-ųjų metų pradžioje, būtent sausį pasiekė tuos pačius, jau anksčiau buvusius $14 už vienetą, na o netrukus jau po mėnesio, vasarį grįžo ir į turėtus $22 už vienetą. Žinoma, tam didžiausią įtaką turėjo „SilkRoad“, taigi netrukus kursas pradėjo augti gana smarkiai, jau balandį pasiekęs $142 – tai buvo net 2366% šuolis. Einant 2013-ųjų metų pavasariui ir vasarai BTC kursas svyravo, buvo nukritęs ir iki ~$80, bet rudeniop staigiai kilo viršun ir jau spalio viduryje vėl pasiekė $142 ribą. Tuomet vos per kiek daugiau nei mėnesį BTC kursas šoktelėjo į rekordines aukštumas, pasiekęs beveik $1000 už vieną „BitCoin“ kriptovaliutos vienetą. Sunku pasakyti, kas tiksliai tam turėjo įtakos, tačiau manoma, kad net kelios „SilkRoad“ analogiškų elektroninių parduotuvių „DarkNet“ tinkle versijos, taipogi konfliktai artimuosiuose rytuose bei ten suklestėjusios teroristinės grupuotės (kaip žinia, jos dažnai siunčia pinigus ir pačioje Azijoje, ir į Europą).

Netrukus kilo karas Ukrainoje, krito naftos kainos (beveik dvigubai), taigi palaipsniui pavasarį BTC kursas ėmė mažėti ir krito į apie $500 už vieną BTC, o tam pasitarnavo ir visokiausi gandai, nuolat atnešdavę trumpalaikius svyravimus. Vėliau, vasarą, gilėjant konfliktui Ukrainoje, BTC kursas laikėsi stabiliai ir net kiek augo, buvo pasiekęs $600 ribą, tačiau dėl padidėjusių spekuliacijų įvairia informacija, taipogi atsiradus gana dideliam investutojų susidomėjimui BTC kursas krito. Kritimui įtakos turėjo vėlgi ir gandai, ir JAV teisėsaugos veiksmai (plačiai pasklidus informacijai apie „Tor“ tinklo pažeidžiamumą ir mazgų pavaldumą JAV vyriausybių agentūroms, kuris atnešė nemažai panikos „DarkNet“ naudotojams, net ir nebūtinai darantiems kažką nelegalaus, o tiesiog saugantiems savo privatumą internete), ir smarkiai didėjantis kriptovaliutos keityklų skaičius, kaip ir smarkiai augantis pačių „FinTech“ startuolių skaičius. Manoma, kad 2014-aisiais metais didžiausią įtaką BTC kurso kritimui turėjo padažnėjęs virtualių keityklų ir virtualių piniginių (tarpininkų) aferizmas, kibernetiniai išpuoliai prieš didelį „BitCoin“ kapitalą sukaupusias virtualių finansų įstaigas bei tas pačias virtualias keitiklas (tai atnešė itin slogias nuotaikas į BTC entuziastų bendruomenę). Kitaip sakant – ne pavieniai „BitCoin“ kriptovaliutos užgrobimo atvejai, bet gerai organizuotos atakos, kurios galėjo būti tiek iš Šiaurės Korėjos, tiek Irano, tiek kitų kibernetines armijas turinčių valstybių, tiek vadinamųjų „botanikų“, t.y. programišių grupuočių. Atėjus 2015-iesiems metams kursas krito iki $214-$230 ir panašiame intervale (žinoma, su svyravimais, bet ne itin žymiais) prasilaikė maždaug iki tų pačių metų rudens.

Laimei, kursas nebekrito, o tai rodė gana ilgą laiko tarpą, kai kriptovaliuta buvo stabili, kas padarė įtaką labai sparčiam kitų naujų kriptovaliutos rūšių atsiradimui, įvairiems FinTech'ų susikūrimams ir nemažoms investicijoms į daugybę su kriptovaliutomis susijusių kompanijų steigimą ir plėtrą, bei žinoma didesnį pasitikėjimą pačiu „BitCoin“ kaip kriptovaliutų lyderiu, ir netgi šios mokėjimo priemonės įvedimą įvariose, pabrėžtinai legaliose elektroninėse parduotuvėse. Automatiškai toks proveržis sukėlė (ir tebekelia) didelį užsakytos žiniasklaidos puolimą (šališką požiūrį į kriptovaliutas, žiniasklaidoje ir internete formuojant visuomenės nuomonę ir nepalankumą), tačiau buvo jau per vėlu, nes nuo per didelio „shitstorm“ bangos (nepagrįsto puolimo) ir aibės labai žemos argumentacijos lygio gandų, tapo nebeįmanoma taip lengvai plauti smegenų „BitCoin“ naudotojams, entuziastams. Kilo itin didelė banga teigiamos informacijos iš pačių informatikų, programuotojų, inžinierių, investuotojų ir visų su kriptovaliutų technologijos susijusių inovatorių pusės.

Lygiai prieš du metus (2015-ųjų metų rudens pradžioje) „BitCoin“ kriptovaliutos vienetas kainavo panašiai, kiek dabar kainuoja antrosios pagal populiarumą ir kapitalizaciją valiutos „Ethereum“ vienetas – apie $250-$300 ir tai jau buvo apie 4,500% pabrangimas nuo „BitCoin“ sukūrimo ir kurso sekimo pradžios (jei laikysime, kad 2010-ųjų vasaros viduryje vienas „BitCoin“ kainavo $0,06 – šešis dolerio centus). Bet kokioje rinkoje tai būtų laikoma arba stebuklu, arba anomalija, arba apgavyste, bet tikrai ne kažkuo neypatingu, į ką neverta atkreipti dėmesio. Visgi ir toliau kasdien galime rasti dozę propagandos internete ir žiniasklaidoje, teigiančios, kad tai nesamonė, neveiks ir t.t. Entuziastai su tuo senai susitaikė ir visą dezinformaciją priima šaltais nervais, nes taip ir turėtų būti, kadangi daug kam tokie nauji reiškiniai kaip kriptovaliutos ne tik, kad nepatinka, bet kvepia visiška nusistovėjusios tvarkos, palankios bankams, pabaiga.

2016-aisiais metais daugelio pesimistų nuostabai, „BitCoin“ kriptovaliutos vieneto kaina palaipsniui augo ir per devynių menesių (2016-ųjų metų vasaros pradžioje) laikotarpį išaugo net trigubai (per mažiau nei metus) maždaug iki $750 už kriptovaliutos vienetą, taigi buvo apie 12,500% šuolis skaičiuojant nuo „BitCoin“ sukūrimo pradžios, nors tokiose aukštumose kriptovaliuta jau yra buvusi ir anksčiau, dar 2013-ųjų metų pabaigoje.

Tuo metu tai ypač atkreipė visų – ir skeptikų, ir entuziastų dėmesį, kur pastarieji suskubo dar labiau didinti investicijas į kriptovaliutas, o priešiškai nusiteikę skeptikai (ir taip pat įvairių finansinių įstaigų pasamdyti „ekspertai“, kuriuos būdami šališki vadinsime tiesiog pseudo-ekspertais) visais įmanomais būdais ragino netikėti tokiais stebuklais, neinvestuoti ir išvis nepasitikėti jokiais panašiais nereguliuojamais finansiniais instrumentais, dažnai tai darydami pagal vadovėlines klasikinės propagandos taisykles – sumaišydami bankininkams palankius faktus su įvairias pramanais. Kai kurie jų yra tikri, pavyzdžiui tai, kad didelę įtaką BTC kursui 2016-2017-aisiais metais padarė itin sparčiai išplitę kompiuteriniai virusai, kurie užkrėtę vartotojo kompiuterį ar išmanujį įrenginį užšifruoja visus duomenis, o norint juos vėl atrakinti prašo susimokėti išpirką kriptovaliuta, dažniausiai BTC, tačiau žymiai didesnė dalis skleidžiamų gandų yra tik kriptovaliutų fenomeno augimu nesuinteresuotų pusių intrigos, kaip ir pačių kriptovaliutos prekiautojų, kurie siekia trumpame laikotarpyje kuo daugiau uždirbti iš BTC kurso svyravymų, bandydami jį dirbtinai sumažinti.

Iš dalies tai suveikė, iš dalies kiti faktoriai, bet didžiąja dalimi tiesiog pasitarnavo natūralūs rinkos dėsniai, nes jau po poros mėnesių, 2016-ųjų metų vasaros pabaigoje „BitCoin“ kriptovaliutos vieneto kaina išties nukrito maždaug penktadaliu-šeštadaliu, siekdama apie $550-$600. Bankininkai jau trynė rankomis džiaugdamiesi „savo tiesa“, įrodyta ne kartą, nors ir tokių šuolių į viršų, kaip ir kritimų žemyn taipogi jau būta dvejais-trimis metais anksčiau. Toks BTC kursas neilgai, nes prasidėjus 2016-ųjų metų žiemai, gruodžio pradžioje „BitCoin“ kriptovaliutos vieneto kaina susigrąžino vasaros pradžios pozicijas ir blefavimą suvokę kriptovaliutos naudotojai nepasidavė, ko pasekoje vos per mėnesį, nuo 2016-ųjų metų gruodžio pradžios iki naujųjų metų, t.y. 2017-ųjų metų sausio pradžios BTC vieneto kaina šoktelėjo nuo $750 iki $1,000 (antrą kartą).

Galima sakyti, tai buvo lūžio taškas, atkreipęs dar didesnį būtent žiniasklaidos dėmesį į kriptovaliutas, kuri pradėjo itin domėtis iki tol neitin palankiai vertintu dalyku bei atkreipė dėmesį į jų (ir žiniasklaidos, ir pseudo-ekspertų) manymu visišką paradoksą, kuris vėlgi „kalbų lygyje“ palankus skeptikams ir bankininkams – nors pačių kriptovaliutų rūšių sparčiai atsiranda dėl vadinamojo ICO (angl. Initial coin offering), arba kitaip tariant sutelktinio finansavimo (angl. crowdfunding) ir pradinio nominalių kriptovaliutos vienetų išpirkimo reiškinio (pradinio kriptovaliutos siūlymo), analogiško kompanijų akcijų platinimo pradžiai biržose arba tiesiog investavimo į naujų kriptovaliutų kūrimą, tačiau patys ICO sutelktiniai finansavimai ir naujosios kriptovaliutos nenuvertino pačios „BitCoin“ kriptovaliutos kaip prognozuota skeptikų, bet priešingai. Žinoma, dalis ICO gali būti visiška apgaulė, dalis kriptovaliutų startuolių tikrai nepasiteisis, neišlaikys konkurencijos arba tiesiog persiorientuos į dar pelningesnę veiklą, tačiau vien naujų kriptovaliutų surenkamos pradinio kapitalo sumos realia valiuta per jų sutelktinio finansavimo kampanijas yra įspūdingos. Pavyzdžiui net keli lietuviškų šaknų turintys kriptovaliutos ir „FinTech“ startuoliai per kelis mėnesius, o kai kurie ir mažiau nei mėnesį ar net kelias dienas yra surinkę po kelis ar keliolika milijonų dolerių vien iš finansuotojų, tikinčių produktu dar jam net neatsiradus rinkoje.

Taigi nors šunys ir loja, tačiau karavanas eina, o realiai – eina virtinės karavanų ir jų tik daugėja, žinoma, su įvairiais kriptovaliutų vertės svyravimais trumpalaikėje perspektyvoje, tačiau šią 2017-ųjų metų vasarą įvyko net ne vienas banikininkų košmaras. 2017-ųjų metų pavasario, tiksliau kovo pradžioje kursas svyravo ties $1,200, tada po dviejų savaičių staiga krito iki $1,000. Tai leido porą savaičių pseudo-ekspertams gasdinti apie „BitCoin“ pabaigos pradžią.

Žinoma, neilgai trukus, kursas grįžo į jau turėtas pozicijas, tuomet gegužės pradžioje jau pasiekė $1,500 (+50% per keturis mėnesius) ir, žinoma, kaip ir optimistai tikėjosi, BTC kursas kur buvęs, kur nebuvęs, gegužės pabaigoje šoktelėjo iki $2,500 (+150% per penkis mėnesius).

Visą 2017-ųjų metų vasarą BTC rinka veikė maždaug tą, ką lietuvaičiai veikia vasarą – pramogavo ir laukė saulės, nors daugiau buvo pavėsio tiems, kas sugalvojo iš to greitai pasipelnyti. Birželio pradžioje BTC kursas buvo pakilęs iki $3,000 (per vos dvi savaites užaugęs šeštadaliu), tuomet vasaros viduryje palaipsniui mėnesį laiko kritęs nusirito iki $2,000. Jūs jau turbūt supratote, ką veikė pseudo-analitikai ir ką veikė entuziastai, nes dar po mėnesio, šios vasaros rugpjūčio viduryje kursas siekė $4,500 (+450% per septynis su puse mėnesio skaičiuojant nuo metų pradžios). Skaičiuojant kiek ilgesnėje laiko juostoje, per metus ir du mėnesius, kai jau pasiekė pastarosios vasaros piką ($4,950) šoktelėjo nei daug, nei mažai – 10-imt kartų, kitaip tariant 1,000% (taip, tūkstančiu procentų). Būtent į tai ir norėtume atkreipti Jūsų dėmesį – daugiausiai uždirba tie investuotojai, kurie turi kantrybės išlaukti kuo ilgiau ir nepasiduoda psichologinei įtampai, pseudo-ekspertų skelidžiamiems gandams ir žinoma kriptovaliutų kurso kritimams, nes visos kriptovaliutos vertinant pagal kursą ilgame laikotarpyje turi tendenciją išaugti net ne kelis, o keliasdešimt kartų.

Lyginant 2017-ųjų metų rugsėjo pirmosios „BitCoin“ kriptovaliutos vieneto kainos šuolį per lygiai du metus matome tai, kas sunkiai suvokiama – apytiksliai 20-imt kartų nuo $230 iki $4,950. Šį rugsėjį kursas krenta, jau buvo nukritęs iki $3,200. Rugsėjo viduryje, kai Kinijos vyriausybė (manoma, kad Kinijos gyventojai yra didžiausi BTC naudotojai, nes tai matosi iš tranzakcijų istorijos ir apyvartų bei Kinijoje esančių kriptovaliutų kasimo fermų skaičiaus) ėmėsi itin griežtų priemonių, ribojimų, draudimų ir visokių kitų komunistinių triukų, visų nuostabai po itin blogų žinių (tikrų ir netikrų) bangos BTC kursas vėl, nors ir nežymiai auga, o tai prieštarauja tiek Kinijos vyriausybės tikslams, tiek pseudo-analitikų skelbiamoms prognozėms. Tai galime įvairiai tai interpretuoti, tačiau jau dabar suvokiame, kad „kalbų lygis“ kriptovaliutų ilgalaikėje perspektyvoje neigiamai nepaveiks. Tam jau yra tiesiog per vėlu, per daug protingų, itin gerbiamų ir išsilavinusių, kritiško mąstymo žmonių iš įvairių sričių jau įsitraukė ten, kuo šventai tiki ir nemažai tam padarė drąstiškus, tačiau jų gyvenime lemtingiausius sprendimus tiek investuodami į tai, kas jau atsipirko ir dar, labai tikėtina, atsipirks dešimteriopai (jei ne šimteriopai per mūsų kartos gyvenimo laiką), tiek keisdami savo įpročius ir supratimą apie šiandienos finansinę laisvę, o kas svarbiausia – kai kurie, kurių labiausiai ir reikėjo, pakeisdami savo veiklos sritį į šią – kriptovaliutų, kur labai reikalingos šių laikų genijų žinios, inovacijos ir drąsa keisti pasaulį vardan visiškos utopijos, panašu, tapsiančios realybe.

Rašant šį straipsnį (2017-ųjų rugsėjo pabaiga) vyksta itin dideli procesai, susiję su kriptovaliutomis Kinijoje ir per pastarąsias keturias savaites visų kriptovaliutų kursai krito žemyn (iškart po naujienų iš Kinijos vyriausybės) ir tuomet vėl staigiai kilo aukštyn, kas yra gana natūralu ir dėl pačios Kinijos vyriausybės veiksmų, ir dėl to, kad tokių prognozių buvo skelbta gana daug (kad būtent BTC vieneto kainai pasiekus $5,000 ribą įvyks staigus kritimas). Gana sunku pasakyti, kas tiksliai vyksta Kinijoje, nes tuo pačiu metu yra vykdomas ir gana didelis dezinformacijos kiekis siekiant manipuliuoti rinkomis, tačiau savaime suprantama (ir natūralu), kad gandai, kaip ir neigiama informacija ar išties vykstantys neigiami procesai yra trumpalaikiai, o ilgalaikėje perspektyvoje blogos įtakos neturės. Per pastarąsias kelias savaites vyksta aiškiai įžvelgiama kurso stabilizacija ir augimas (lyginant su rugsėjo viduriu), o tuo pačiu Kinijoje vykstant neišvengimiems procesams BTC kursas skaičiuojant trijų mėnesių laikotarpį vistiek yra išaugęs daugiau nei trečdaliu.

Kas bus toliau arba kriptovaliutų ateitis

Neįmanoma pasakyti tiksliai, nes to nežino niekas, tačiau yra įvairių prognozių. Teigiamos, kurių autorių žodžiai jau ne kartą pasitvirtino žada dar didesnius pokyčius link tos idėjos, kad dar šiemet BTC kriptovaliutos vieneto kaina vėl gali perkopti $5,000 ribą (dabar, pirmosiomis spalio dienomis yra apie $4,200-4,400), o jau kitais metais, išsipildžius didžiausiems lūkesčiams ir optimistų prognozėms, t.y. gerokai viršijus šiemet matytus skaičius, tikėtina, bus galutinai sugriauti visi mitai ir priežasčių tuo tikėti yra daugybė. Atminkite – tai Jūsų laisvas pasirinkimas, kuo tikėti, kuo netikėti, bet visada reikėtų išlaikyti šaltą protą ir atsargumą, ypač investuojant į pačias kriptovaliutas jas perkant, keičiant, kuriant virtualias pinigines ir pan.

Penki dalykai yra labai aiškūs, o jei ir savaime skamba naiviai, vistiek yra stipriai tikėtini:

  1. neigiami gandai ir net neigiami faktoriai ilgainiui neturės įtakos dramatiškiems pokyčiams;
  2. visų kriptovaliutų kursas priklausys ir nuo pačio BTC kurso, tuo pačiu dabar dar anksti išskirti kažkurias kelias konkrečias augsiančias sparčiausiai, nes stabiliomis ir augančiomis pretenduoja tapti dešimtys kriptovaliutų rūšių;
  3. kelių metų eigoje žmonių, naudotojų ir investuotojų (į „FintTech“ startuolius, jau nekalbant apie kriptovaliutų kasimą) kiekis tik didės, nepaisant nieko, bei pačios stipriausios kriptovaliutos kiekvienais metais augs ne dešimtosiomis dalimis ir ne kartais, o tikriausiai ir dešimtimis kartų;
  4. vyriausybės ne tik turės taikytis prie žmonių norimų pokyčių, bet ir protingiausios pačios siūlys sąlygas ir jas įgyvendins, palengvinsiančias kriptovaliutų naudojimą bei sukurs tinkamus legalius instrumentus, būdus ir teisinį reglamentą naudoti kriptovaliutas, taikant pinigų plovimo ir terorizmo prevenciją, kas leis kriptovaliutoms ilgainiui atsikratyti stereotipinio požiūrio, kuris bando formuoti išskirtinai neigiamą nuomonę tvirtindamas, kad kriptovaliutas naudoja daugiau nelegaliems tikslams, nei legaliems ir pan.;
  5. apie kriptovaliutas iš tokio trumpalaikio stebėjimo ir tokios trumpos istorijos nieko blogo žadančio iš esmės pasakyti negalima ir nebebus galima, žinant tai, kokios pajėgos šiems įrankiams kurti ir vystyti yra sutelkiamos, veikiau priešingai – kriptovaliutos yra ateitis (priskaičiuojama virš 1000-io skirtingų ICO, keliolika tūkstančių su kriptovaliutomis susijusių „FinTech“ kompanijų, taigi šimtai tūkstančių savo sričių specialistų dirba tam, kad kriptovaliutos taptų ateityje tradicinius pinigus pakeisiančia alternatyvia atsiskaitymo priemone). Labai didelė tikimybė, kad kriptovaliutų atsiradimas ir išvystymas jau šiame šimtmetyje visam laikui pakeis mūsų požiūrį į absoliučiai visus materialinius dalykus, su kuriais susiduriame kasdien. Tai vyksta jau dabar ir geriausias to pavyzdys yra pirmaujančios valstybės, pavyzdžiui Japonija, kuri jau ne tik leido visuotinius atsiskaitymus „BitCoin“ kriptovaliuta, bet ir suteikė bankams leidimą „Blockchain“ technologijos pagrindu vystyti „J Coin“ kriptovaliutą, kurios tikslas ir yra sumažinti atsiskaitymus grynaisiais pinigais. Tas pats vyksta ir ne vienoje Europos valstybėje. Didysis lūžis, ką pripažįsta ir ekonomistai, įvyks visai greitai, kuomet kasdieniai atsiskaitymai kriptovaliutomis pasieks apytiksliai 5% visų kadienių pasaulio atsiskaitymų, tačiau neabejojama, kad tai įvyks dar greičiau su regionuose lyderiaujančių valstybių pagalba, tokių kaip Estija ar Japonija.

Kokia veikla užsiimti susidomėjus kriptovaliutomis

Kriptovaliutos yra ypatingai perspektyvi, daug neišnaudotų galimybių turinti sritis. Įdomiausios veiklos yra rizikingos, bet turint įgudžių net ir mažai susijusiose srityse galima ižvelgti unikalių, o pasidomėjus atrasti ir savo žinioms, išsilavinimimui ir galimybėms praktikoje pritaikomų veiklų, kurios nebūtinai iš karto bus pelningos, bet ilgainiui stebint šios kriptovaliutų rinkos augimą tikrai įtrauks ir bus itin patrauklios, pavyzdžiui:

  • pasidomėti, ar turite draugų, kurie dirba šiose srityse ir paklausti jų nuomonės, o jei neturite – susirasti bendraminčių ir su jais bendraujant nuspręsti, ar tokia veikla, pasižyminti aukštu technologiniu pritaikomumu, tačiau esanti gana nauja, ne itin aiškiai apibrėžta ir dėl to turinti kol kas dar nežinomas rizikas Jums yra įdomi;
  • savarankiškai domėtis, ieškoti informacijos internete, peržiūrėti kriptovaliutų istoriją, sąvokas ir terminologiją, taipogi sekti kriptovaliutų naujienas, nes jose yra pateikiama ir gera, ir bloga praktika;
  • mokytis su kriptovaliuta susijusių mokslų (informatika, programavimas, vadyba, ekonomika, teisė);
  • atsidaryti saugią virtualią piniginę bei investuoti į atidžiai pasirinktus ICO (pradinį kriptovaliutos išpirkimą) po nedaug, bet ilgam – kuo įvairesnius, prieš tai pasidomėjus ICO kūrėjų patikimumu, planais, perskaičius kaip juos vertina kriptovaliutų entuziastai, o jei žadate tai pasirnkti kaip pagrindinę veiklą – būtinai konsultuotis su kuo daugiau kompetetingų šaltinių;
  • investuoti į kriptovaliutų kasimą, savarankiškai arba su bendraminčiais, taip minimalizuojant rizikas (abiem atvejais).

Daugiau apie mano pasirinktą būdą uždirbti iš kriptovaliutų pamatysite peržiūrėję video blog'o įrašus. Taipogi nepamirškite prenumeruoti mano kanalo „Youtube“ @Arsa23 Vlogs, kur ateityje papasakosiu daugiau apie kriptovaliutų kasimą. Sėkmės!